Ūkanose - Gintariniai Kariai

GINTARINIAI KARIAI Ūkanose sudunda Perkūnas, Budina krivį vanago lizde, Tampa jaunu vėl regėtojo kūnas, Siunčia burtą Vėjūko delne... Kopomis pelenų nuklotas pajūris, Iš smilčių pilkų sudegusios garbės, Kraują medžių šventų išskalavusi jūra, Krenta burtas liūtim iš tamsių debesų. Pr. Gintariniai kariai, Pakils iš pelenų, Gintariniai kariai, Perkūno genčių, Gintariniai kariai, Palaiminti Dievų, Gintariniai kariai, Vieno kraujo aš ir tu... Krivio žodžiai lieti - kyla sielų daigai, Skamba kopų platybėj praamžių aidai, Klausia vanago krivis: „Pažvelk, ar matai?!" Gintarinių karių dygsta šalmai! Drąsiaširdžių karių tvirtos rankos pakils, Rėdytų kaip vienas Perkūno šarvais, Šešėlį vergystės jie metančius kirs, Saulės žaizdre kalavijais kaltais!