Linksmučiai - Apie Jonelį

Kaime toks gyveno Jonas
Biškį durnas, biškį ne
Vieni sakė, kad balvonas
O kiti visai kad ne
Jis mergas labai mylėjo
O šnapsiuką dar labiau
Jam išgėrus vis knietėjo
Jas pakirkint kuo smagiau
Jam išgėrus vis knietėjo
Jas pakirkint kuo smagiau

Vieną naktį taip ir buvo
Jonas kirkino mergas
Ir užlipęs ant Onutės
Jai bučiavo į blauzdas
Gal per stipriai ką prispaudė
Kas ten žino iš tiesų
Bet kai Ona nusiperdė
Jonas liko be dantų
Bet kai Ona nusiperdė
Jonas liko be dantų


R:
Gabaliuks, gabaliuks
Tas Jonelio pimpaliuks
Gabaliuks, gabaliuks
Tas Jonelio pimpaliuks
Gabaliuks, gabaliuks
Tas Jonelio pimpaliuks
Kai tik mergos jį pamato
Tai netenka žado
Kai tik mergos jį pamato
Tai netenka žado


Visą dieną Jonas mąstė
Ką su meile ta daryt
Su dantim bala nematė
Juos vėliau reiks įstatyt
Gal pas Bronę reik užsukti
Ji storiausia iš visų
Ir minkštai pasivartyti
Tarp didžiulių jos papų
Ir minkštai pasivartyti
Tarp didžiulių jos papų

Jie abu švelniai burkavo
Atsigulę ant šiaudų
Su tokia puikia panele
Jonui buvo nuostabu
Jonas švelniai pakuteno
Jos nosytę šiaudeliu
O kai Bronė nusičiaudė
Liko Jonas be kiaušų


R:
Gabaliuks, gabaliuks
Tas Jonelio pimpaliuks
Gabaliuks, gabaliuks
Tas Jonelio pimpaliuks
Gabaliuks, gabaliuks
Tas Jonelio pimpaliuks
Kai tik mergos jį pamato
Tai netenka žado
Kai tik mergos jį pamato
Tai netenka žado